sunykti

sunykti
1 sunỹkti intr. 1. BPI352, Lp nustoti buvus, egzistavus, dingti: Gaidys užgiedoj[o], ir sunyko velnias (ps.) Kb. Norėjo, ka caras sunỹktų Krš. Upė prapuola (sunỹksta) balose KII301. Kunigo nauda, mergos pavardė – sunyksta rš. Lyg sapnas amžias šis yra sunykstąs lyg vandens puta PG. 2. sumažėti, susitraukti: Mano oda suruko ir sunyko CII708. Be miltų silkė [kepama] ima ir sunyksta, tik kaulai lieka Klvr. 3. suliesėti, netekti jėgų, sumenkti: Sunỹko jau žmogus visai Jrb. Jis sunyko besirgdamas Kt. Jų vaikas teip sunỹkęs, tarytum nesveikas Vžns. Turbūt sirgai, kad toks sunỹkęs atrodai NmŽ. Sunyko Marijona dar labiau, negu jos vyras mirties patale J.Marc. Sunỹkęs kaip bado metais Kltn. Jo gyvuliai sunỹko Ps. Kai pradėjau duot su vikais avižas, paršai visiškai sunỹko Ut. ║ pasidaryti prastam, netikusiam, nusilpti: Mano galva sunỹkus: nieko nebeatsimenu Šd. 4. užskursti: Dėl sausros daržai sunyko rš. Dideli žemės plotai apaugę sunykusiomis pušelytėmis rš. Rasoda apdygo, po šalčiais sunỹko Str. Geras medis geroj dirvoj auga, blogoj sunyksta KrvP(Drsk). 5. nueiti niekais, supūti, sugesti: Derlius, laiku nenuimtas, sunyksta lauke rš. Sunỹkusi (sugriuvusi, suirusi) troba NdŽ. Šlap[ia]s ruduo buvo, sunỹko (išgedo) rugiai Pgg. 6. susidėvėti, susitrinti: Senyvos moterys rudais sunykusiais drabužiais B.Sruog. Oi, ir sunyko tankios drobelės (d.) LTR(Mrk). 7. nusigyventi, nuskursti: Sunỹko jis, čia begyvendamas, t. y. nevyko gyventi J. Daugiau nebeišgirsite mano dainų tu, kunigaikšti, ir jūs, sunykę bajorai! V.Krėv. Kad par vainą nesunykáu, tai dabar labiau nesunỹksu Ktk. 8. nupulti, nusmukti (apie dorovę): Sunỹkusios dorovės BŽ19. | tr.: Dvasią sunỹkęs BŽ131. Sunỹkti dvasią, dorovę NdŽ. \ nykti; apnykti; išnykti; nunykti; panykti; pranykti; prinykti; sunykti; užnykti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • sunykti — sunỹkti vksm. Sniẽgas jaũ sunỹko …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išgelti — išgelti, ìšgelia, išgėlė tr., intr. 1. nuo didelio gėlimo, skausmo sunykti: Negalėjo valdyt nugarkaulio, buvo išgeltas rš. Nebevaldo iš pat mažumės jis rankos – išgelta Srv. | Dantys išgėlė, be dantų esu palikęs (nuo gėlimo iškrito) Šts. Da… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • supūti — intr., sapūti Zt 1. BPII8, SD290, H, R, K pavirsti puvėsiais, sutrūnyti, sudūlėti, sutrešti, sugesti; pūvant sunykti: Paminėsi, vaike, supùvusią mañ, kad gerai aš tau sakiau Trgn. Žemelėj būsi, greitai supūsi, ir mažus vaikelius jauna… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • susmukti — susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L 1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn. 2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkemžti — 1 apkem̃žti intr. suskursti, sunykti augant: Kemžtè apkem̃žęs medis, suskurdęs, neauga, žemas J. kemžti; apkemžti; sukemžti; užkemžti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkiausti — 2 apkiaũsti intr. 1. apsileisti, apšepti, pasidaryti netvarkingam: Tu gal ištisą mėnesį nesiprausi, kad taip apkiaũtęs? Lš. Buvo tokis apkiaũtęs, ale kai apsikirpo, apsiskuto, tai nieko sau vyrukas Mrs. Jau teip apkiausk tu man, kad nepanašus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkvėžti — apkvė̃žti intr. sunykti, suskursti, sumenkti, išsekti, uždvėsti: Apkvė̃žęs vaikas, paršilaitis J. Jų vaikai yr apkvė̃žę (nu mažo buvo blogai maitinamys), neauga – tokie ir tokie visumet Dr. kvėžti; apkvėžti; iškvėžti; nukvėžti; pakvėžti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apnykti — 1 apnỹkti intr. 1. kiek išgaišti, prapulti, nustoti buvus: Apnỹko diduma blusų, musių, t. y. išnyko J. Par tais šaltas žiemas ir stirnos apnyko Ėr. Apnyksta šilai išdeginus, bet ilgainiuo vėl atsigauna Šts. Tarmėse daiktavardžių (i)u kamienas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apskursti — apskur̃sti intr. Rtr 1. Ser kiek nuskursti, nusigyventi: Krekenava būtų labai gražus kraštas, tik va apskur̃dęs truputį Krkn. Kaip apskur̃dę žmonės gyveno Upn. Dvaras apskur̃do: nė tie gaidžiai gieda, nė tie kurtai loja Rš. apskur̃dusiai adv. Šts …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptausti — 1 aptaũsti intr. KŽ 1. Š netekti kai kurių tautinių savybių, kiek nutautėti. 2. pasidaryti menkam, sunykti, suskursti: Nuo vargano gyvenimo aptausti Mc. Aptaũtęs vaikas, kad neauga kelius metus J. 3. apsiblausti, aptižti: Ans aptaũtęs, kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”